Please assign a menu to the primary menu location under menu
MitybaStraipsniai

Mėsos vartojimas: nepatogi tema žiūrint į patogų kepsnį lekštėje

Sharing is carying :)

Mėsos vartojimas daugeliui žmonių yra labai skaudi tema. Juk vitaminai, baltymai, geležis!!!! Kaip dažnai girdžiu šiuos “argumentus”. Nors mokslininkai, mitybos specialistai, sportininkai ir krūvos sveikuolių savo pavyzdžių ir tyrimais yra įrodę, kad visų reikalingų medžiagų galime gauti iš augalinės mitybos. Prieš prisirišimą prie mėsos daugeliui visi argumentai ir įrodymai tampa bejėgiai.

O jei dar vienas kitas vegetaras nualpsta, suserga širdies liga ar vėžiu, tai mėsos valgytojai dažnai net sudreba iš malonumo. Pagaliau iš kišenės galima ištraukti tą nuostabią frazę: “AŠ SAKIAUUUU!!!!” Nesvarbu, kad pilnos ligoninės valgančių mėsą, širdies ir kraujagyslių ligų skyriai lūžta nuo lankytojų skaičiaus, cholesterolis tampa eiline problema… Na, bet juk kumpelio gabaliukas…

Pažiūrėk, kas tavo lėkštėje…

Dvasiniai mokytojai labai dažnai mums kartoja žodžius: “Matykite realybę tokią, kokia ji yra iš tikrųjų”. Ragina mus nusimesti proto filtrus ir pamatyti situacijas tokias, kokios jos yra iš tikrųjų.

Tad, ar matote, kad realiai jūsų lekštėje guli gyvūnas? Kažkada internete pasklido nuotraukos iš Pietų Kinijos šunų valgymo šventės. Pasipiktinimo banga nusirito, net mėsos valgytojams širdį suskaudo.

Bet realiai, kas iš mūsų nusprendė, kad šuo yra geresnis nei višta? Gal buvo kažkoks konkursas, kurį aš praleidau… Kodėl karvės gali dienas leisti skerdyklose, o kažkam užgavus kačiuką sukyla visa policijos armija?

Mūsų lėkštėje yra gyvūnas. Tokia yra tiesa. Jis augo, jis jautė, jis buvo nužudytas dėl to, kad tu pavalgytum. Sakote, kad valgote nedaug mėsos? Taip, labai geras pasiteisinimas. Tikrai niekam nereikėjo mirti dėlto, kad būtų išpjauta viena maža vištos šlaunelė, kiaulės kepsnelis ar vaikui paduota dešrelė.

Labai nepatogus filmas. Bet, deja, tai kaina, kurią sumokam už kepsnį. Tokia realybė. Tik klausimas, ar tu su ja?

Ką karma pasakytų?

Fizikos dėsnis: kievienas veiksmas turi atoveiksmį. Lietuvių liaudies patarlė: ką pasėjai, tą ir pjausi. Karmos logika: Visatos priežasties ir pasekmės dėsnis, apsprendžiantis ABSOLIUTAUS atsako už kiekvieno asmens buvimo, PASIRINKIMŲ ir net ketinimų ką nors daryti mechanizmo veikimą.

Kalbant paprastai, valgydami mėsą prisidedame prie žudymo palaikymo ir dar patys tą žudymą užsakinėjame, nes mėsos pirkimas yra užsakymas. Daugelis mūsų puikiai žino, kad nereikia skųstis, jei pavogiau kažką ir iš manęs paskui pavogė daiktą. Už žudymą, deja, grįš atsakas taip pat. Mano tikslas čia nėra paglostyti, ar pasakyti, kad viskas bus gerai. Čia rašau tai, kas dvasiniuose tekstuose perduodama. Hinduizmo tekstuose labai aiškiai nurodoma, kad už mėsos valgymą atėjus laikui turėsime atsiskaityti. Mūsų veiksmų pasekmės tikrai grįš, nes Visatoje fiksuojama kiekviena mintis, žodis ir veiksmas.

Į budistines šventylas negalima užeiti net avint odinius batus ar dėvint odinius aksesuarus. Visi šie smurtiniai elementai paliekami už durų. Jokios prievartos, atjauta visoms būtybėms. Jogoje turime labai griežtą Ahimsos principą – negalime naudoti jokios prievartos prieš save ir kitus. Krikščionybėje – NEŽUDYK – man įdomu, kodėl daugelis kunigų valgo mėsą, kai jie kaip niekas kitas turėtų savimi tikėjimo žinutę nešti.

Maisto palaiminimas ir kelias iki lėkštės

Einantiems dvasiniu keliu rekomenduojama nuolat atlikti maisto palaiminimą su apmąstymu, kaip maistas atkeliavo iki mano lėkštės. Matau žmones, kurie augimo mano maistą, laukus, kaip tą maistą surenka, pakuoja ir t.t. Padėkoju gamtai, Visatai ir t.t.

Žiūrint į kepsnį savo lėkšėje irgi galima pamatyti, kaip gyvuliuką augino fermoje, kaip jie ten visi susispaudę buvo, kaip paskui jį paskerdė, išdarinėjo, šaldė, pylė chemikalus, nes kaip žinia mėsa greitai genda, juk dėl to su laidotuvėmis niekas nedelsia.

Dėkingumo ritualas – ypatingas dalykas – padeda pamatyti daugiau realybės. Padeda pamatyti dalykus, kaip jie atkeliauja iki mūsų namų, virtuvės ir lėkštės.

Dievui visi svarbūs, visi reikalingi ir visi mylimi. Tad, kodėl mes nusprendėme, kurie yra mažiau verti gyventi, o kurie daugiau. Ar norėtumėte, kad už jus kažkas taip nuspręstų?

Kas tau svarbiau? Pamaitinti liežuvį mėsa ar išgelbėti gyvybę?

JAV per savaitę paskerdžiama 660 000 įvairių galvijų. Per dvi savaites dvigubai daugiau. Per tris – trigubai. O per metus? O per metus pasaulyje?

Šiaurės Amerikos vegetarų draugijos žurnale paskelbta apybraiža “Vegetarizmo etika”. Čia labai taikliai įvardintas gyvulio, kuris BUS TAVO LEŠTĖJE GYVENIMAS. “Maistinių gyvulių” gyvenimas nelaisvėje nuo pradžios iki pabaigos yra nenatūralus: dirbtinis veisimas, žiaurus kastravimas ir hormoninė stimuliacija, nenormalus maitinimas, skatinantis greitesnį svorio prieaugį, ir pagaliau – ilga kelionė pasibaisėtinomis sąlygomis pasitikti mirties.

Užtvarai, nežmoniškas elgesys bei elektrinės lazdos, šiurpi prievarta ir baimė – tai vis “šiuolaikinio” gyvulių auginimo, transportavimo ir skerdimo kasdienybė”, – rašoma apybraižoje.

Ir visa tai tik dėl to, kad pajaustum mėsos skonį burnoje…. Tik dėl to… Ar tikrai verta?

Čia nekalbėsiu apie protą paralyžuojančias baimes: “Ale man trūks vitaminų, maistingų medžiagų….” Pilnas internetas įrodymų, tyrimų ir pavyzdžių, kad nieko tau netrūks. Svarbi pilnavertė ir kokybiška mityba, o ne makaronai iš pakelio ar žalias kokteilis kartą per savaitę.

Gyvūnai (visi) jaučia taip pat kaip ir mes: liūdi, pyksta, džiaugiasi, prisiriša

Varnai savo draugus vadina vardais, žiurkės gailisi netinkamų poelgių, o antys disciplinuoja jauniklius? Arkliai patiria gėdą, elniai gedi, o drugeliai vaikams parenka tik pačias geriausias vietas…

Daugelio gyvūnų vidaus ir nervų sistemos yra labai artimos žmogui. Visi gyvuliai jaučia skausmą, baimę ir meilę. Jie kaip ir kiekvienas gyvas padaras nori ir turi teisę gyventi.

Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė pasakoja: „Galbūt laukiniai žvėrys jaučia, kokias bangas žmogus skleidžia. Gyvūnai turi tikrąją nuojautą. Pavyzdžiui, žino, kada veterinaras ateina tik apžvalgai, o kada ruošiasi migdyti su specialiu šautuvu, tuomet žvėrys slepiasi. Neaišku, iš kur jie žino, nes veterinaras visada ateina taip pat, su tuo pačiu lagaminėliu.“

“Karvės gali jausti tokias stiprias emocijas kaip kančia, baimė ir netgi būgštavimas dėl ateities. Panašių bruožų mokslininkai aptiko ir kiaulių, ožkų bei vištų psichiniame gyvenime. Ūkininkų auginami gyvuliai emociškai gali būti taip panašūs į žmones.” – Londonas, konferecija “Ūkininkavimas su atjauta”.

Bristolio universiteto tyrėjai užfiksavo, kaip karvės vienoje bandoje suformuoja dviejų ar keturių “draugių” grupeles, kuriose jos praleidžia daugiausia laiko. Jos taip pat gali nemėgti kitų savo rūšies atstovių ir mėnesiais ar net metais laikyti pyktį. Kembridžo universiteto profesorius Donaldas Broomas per minėtą konferenciją ketina papasakoti, kaip karves sujaudina protinių užduočių sprendimas.

Gyvename aukso amžiuje. Ne viduramžiais, kai viena stirną visas kaimas valgydavo pusę mėnesio. Mūsų parduotuvės nuklotos daržovėmis, kruopomis, riešutais, sėklomis ir dar daugybę gėrybių. Tai, kodėl aš traukiu į mėsos skyrių? Ar tikrai tau reikia dar vienos mirties lėkštėje?

Negi tau tikrai nesvarbu, kad dar viena gyvybė iškeliaus dėl kąsnio burnoje? Kaip myli save, mylėk ir kitą. Tą, kuris turi akis, turi širdį, turi gyvenimą.

Facebook Comments

Sharing is carying :)
Joga| Meditacija | Stovyklos