Please assign a menu to the primary menu location under menu
JogaStraipsniai

II jogos principas: savęs pažinimas, nuoširdumas ir vidinė švara

Sharing is carying :)

Tęsiant jogos tematiką, keliaujame prie II jogos principo (apie I jogos principą rašiau straipsnyje “I jogos principas arba kodėl sugriuvę santykiai, tinginystė, apkalbos ir joga nepakeliui“). Kaip jau kalbėjome, jogos filosofija kalba mums apie jungtį. Jungtį su savimi. Čia nėra nieko bendra su religija. Bet yra daug bendra su tikėjimu. Tikėjimu kitais, tikėjimu savimi, tikėjimu savo šaltiniu ar pasirinkta dvasine kryptimi.

Medikai mėgsta sakyti, kad labiausiai žmogų nuo ligų gydo tikėjimas. Padaryta labai daug tyrimų apie placebo efektą. Cukraus tabletėmis ar vandeniu žmonėms išgydomos net pačios sudėtingiausios ir skausmingiausios ligos. Dažnai tiriamieji net žinodami, kad geria placebą pasveiksta. Vadinasi, realiai negaudamas medikamentų žmogus gali pagydyti – jei TIK TIKI. Tikėjimą galima panaudoti platesniu aspektu, ne tik sveikatos būklės gerinimui. Tikėjimas, kad aš galiu pakelti savo gyvenimo kokybę, tikėjimas, kad kryptingi veiksmai prašviesins mano gyvenimą, tikėjimas, kad aš pats galiu sau padėti. Tik kitas klausimas, ką aš darysiu/veiksiu tikėdamas.

Ar savo tikėjimą pagrįsiu kažkokiais veiksmais? Tikėjimas yra veiksmas. Vienas veiksmas mėgsta šalia kitus veiksmus. Joga iš dalies yra tikėjimas, tik šis tikėjimas ypatingas tuo, kad jis ragina veikti. Ir duoda veiksmui įrankius. Įrankius, keliančius gyvenimo kokybę, švarinančius, užpildančius ir mokančius atskirti tikrovę nuo savo iliuzinio pasaulio.

II jogos principas yra NIYAMA – saviugda ir vidinė disciplina. Pats ugdymo procesas yra daugiakryptis ir daugiaplanis. Save ugdyti galime įvairiais aspektais: socialiniu, kultūriniu, bendražmogiškuoju, profesiniu, etiniu ir t.t. Man patinka posakis, kad užkopti į Everesto kalną yra lengviau nei pradėti dirbti su savimi. Kalbu apie rimtą, kasdienę savistabą, o ne proginę meditaciją ar dienoraščio puslapio užpildymą. Vidinė disciplina sudėtingas ir tikrai pastangų reikalaujantis dalykas, bet jos duodami rezultatai dažnai pranoksta lūkesčius. Įsivaizduokite, kad jūs esate namas, o galbūt net šventovė. Kokį norite matyti savo vidų? Išorę? Patinka tvarka ar chaosas? Ramybė, tyla ar visą parą nesiliaujantys vidiniai dialogai ar čiauškėjimai?

“Jeigu jūsų vidiniuose namuose prisikaupė pernelyg daug purvo, imkite ir išsikuopkite, ir nešvaistykite laiko svetimų ydų aptarimams. Užkietėję kritikai pamiršta pasigilinti į savo pačių silpnybes. Jie džiaugiasi tuo, kad sugeba pastebėti kitų trūkumus. Jeigu patys nesate be nuodėmės, neturite teisės ir kitiems nurodinėti, kaip atsikratyti ydų, kurios persekioja jus patį” Paramhansa Jogananda.

Nijamos padeda suvaldyti savo įpročius ir sustiprina valią, o tai būtina norint eiti sąmoningumo ir savistabos keliu. Čia mes kalbėsime daugiau apie save/ mane/ tave. Apie VIDŲ. Ir šiek tiek apie išorę.

Patandžalis Jogos sutrose (Eilės apie jungtį/jogą) Niyamos principą suskirstė į penkias dalis. Beje, Jamos ir Nijamos principų rekomenduojama ne tik laikytis, bet TAPTI jais. Kad mūsų vidinėje savastyje nebeliktų kančios, smurto, prieštaros ir dualumo.

I. SAUCHA, arba Švaros principas

Šis principas, švara veikia keliais lygiais. Fiziniame lygmenyje tai kūno švara. Apie išorinę kūno švarą ir higieną šiais laikais jau turbūt kalbėti nebereikia. Apie vidinę dar reikia. Pamirštame, kad mūsų fizinis kūnas susideda iš to, ką valgome. Mes nesame cechas, kuris gali apdirbti visas atliekas. Jogos filosofijoje kūnas yra laikomas šventa vieta, tad ir elkimės su juo kaip su šventu. Maitiname save sveikiausiais ir vertingiausiais produktais, nepersivalgome. Tausojame savo sveikatą. Švarus žarnynas labai stipriai susijęs su proto ramybe. Mano draugė Lilė dalinasi nuostabiais vegetariškais ir labai sveikais receptais. Paieškokite čia įdėjų.

Astralinis lygmuo – jausmų ir troškimų švara ir tyrumas. Čia galime užduoti sau klausimą, ar mano jausmai ir poreikiai pirmiausia nežaloja manęs paties, ar jie nėra destruktyvūs? Vidinė kaltė, nerimas, pyktis, nepasitikėjimas, pavydas anaiptol neina kartu su švara. Stebėkime savo jausmus, emocijas, kada pasireiškia negatyvas, kas jį sukelia, kaip aš galiu jį paleisti? Išrašyti, mokytis atleisti, priimti, o gal paleisti. Emocijų valdymo praktikų labai daug, paieškokite tinkančios sau.

Troškimus paverskime į sąmoningus norus. Šiuolaikinė televizija, spauda augina mūsų godumą. Noriu, nes kažkas pasakė, kad madinga tai turėti, gal būsiu garbingesnis, šlovingesnis turėdamas daug ar daugiau. Pastudijuokite save. Ko aš noriu iš gyvenimo? Ko man iš tikrųjų reikia, kad būčiau laimingas. Neapribokite savęs, bet tuo pačiu ir nepasileiskite lyg žvėriukas nuo grandinės. Iš kur atėjo norai, kas juos inicijavo. Stebim 🙂 Ir įgyvendinam 🙂

Mentaliniame lygmenyje kalbama apie minčių švarą. Dvasiniai ir ezoteriniai tekstai ypatingą dėmesį skiria minčių, žodžio ir veiksmo švarai. Kodėl? Nes jie visi materializuojasi. Kiekviena žmogaus mintis turi realizacijos potencialą. Štai todėl vieniems išsipildo blogiausi scenarijai, kitiems – geriausi. Protas galingas instrumentas. Mes dažnai nemokame  juo naudotis. Jis besotis, norintis į save sugrūsti visus pasaulio malonumus ir intelektines žinias. Jis mėgsta negatyvą ir sočiai geria jį į save. Todėl turime mokintis naudotis šiuo ginklu/instrumentu. Minčių stebėjimas, dėmesio kreipimas į pozityvą, į sprendimą, o ne problemą. Į galimybes, o ne svetimas ar savas praeities nesėkmes. Visa tai tik dėmesio valdymas. Stebiu gerus ir įdomius dalykus – tampu jais. Dalyvauju savo sukurtose negatyvio projekcijose – keliu visa tai į realybę.

Kauzaliniame – dvasinis tyrumas, neaptemdytas nežinojimo. Meditacija, šventraščiai, dvasinė literatūra. Jogos filosofijoje įvardinama, kad nuo visiško savęs suvokimo ir pažinimo mus laiko neišmanymas (avidya). Suvokimas, kad aš nesu kūnas, aš nesu mintys, aš nesu emocijos. Aš esu siela. Visaapimanti ir begalinė. Jogos filosofijoje nurodoma, kad tik šventraščių studijavimas, malda ir meditacija veda į švarą ir pilną savęs suvokimą. Jei norite dvasinės švaros ir augimo, teks pasiimti į savo gyvenimą šiuo įrankius.

II. SANTOSHA aba Pasitenkinimo principas

Šiuo principu mokomės džiaugtis/pasitenkinti tuo, kas yra mūsų gyvenime. Kartais žmonės išgirdę, kad derėtų išmokti džiaugtis tuo, kas yra, galvoja, kad nustos augti. Kyla klausimas, kam judėti į priekį, jei gyvenime ir taip viskas gerai? Čia mes turime pasirinkimo teisę. Ar judėsime į priekį, kai viskas gerai, ar lauksime likimo smūgių, ligų, nelaimių ir tada vėl judėsime. Visa Visata nuolat yra judėjime. Vėjas, augalai, planetos sukasi, žmogus juda kartu su evoliucija. Per judėjimą, t..y. fizinį, mentalinį, emocinį ir dvasinį augimą mes evoliucionuojame. Be to, stovėdami vietoje niekada nesužinosime, kaip toli galime nueiti. Pastebėkite save. Ar neužsisėdėjau vienoje vietoje, ar nesu apimtas (-a) sąstingio. Pasitenkinimas gyvenimu gali augti, jei patys jį auginame.

Čia dar mes mokomės priėmimo ir pasitenkinimo savimi ir kitais. Priimti save – tai viena iš didžiausių pamokų. Save su visomis negatyviomis emocijomis, pykčiu, pavydu, liūdesiu, keršto jausmu ir t.t. Leidžiame sau juos paleisti. Tik ne į kitus žmones. Apsidirbimas vyksta viduje, aiškiai sau įvardinant ir suvokiant, kas vyksta su manimi arba pasitelkiant terapijas, kurios padeda išsivalyti nuo emocinio ir mentalinio šiukšlyno.

Savęs priėmimas tai yra didžiausias pasitenkinimas savimi, paprastumas. Tau nebereikia apsimetinėti tuo, kuo nesi. Tada ir kitiems leidi būti visokiems, nes suvoki, kad kiti mokosi lygiai taip pat kaip ir tu. Kiekvienas eina savas pamokas. Leidęs būti sau būti tobulai netobulu – leidi ir kitiems. Pasitenkiname gyvenimu, Visatos principais, savo visapusiškumu.

III. TAPAS – gyvenimo energija, paprastumas ir nuoširdumas

„Taittirija upanišadoje“ pasakyta: „Tapas yra Brachmanas, nes per tapasą pažįstama realybė“. Žodis „tapa“ reiškia „askezė“, „karštis“, „ugnis“, „degimas“. Šio žodžio negalima išversti sausai, nes jis turi gilią prasmę, išreiškiančią kūrybinio potencialo judėjimą dvasiniame, kosminiame lygmenyje. O kūryba visada susijusi su Ugnies energija, Gyvenimo energija. Tapas – tai mūsų sielos Ugnis, kuri įsikūria musų pačių pastangų ir darbo su savimi dėka.

Askezės ir gyvenimo ugnies simbiozė sukuria paprastumą, saikingumą ir geranoriškumą. Žmogus besilaikantis Tapo principo gyvena paprastai, kukliai, iš gyvenimo ima tik tiek, kiek jam iš tikrųjų reikia. Taip pat saikas išlaikomas valgant, miegant, dirbant, poilsiaujant, mylintis, priimant juslinius pojūčius ir t.t.

Arabų filosofijoje rašoma: “Gėris – tai vidurys tarp dviejų blogybių – pertekliaus ir stokos. Siekti šio vidurio ir esąs kiekvieno žmogaus dorovinis tikslas. Bet šis vidurys nėra kieno nors iš šalies nustatytas. Jį pasirenkąs pats žmogus priklausomai nuo savo polinkių ir dorovinių savybių. Teisingas vidurio pasirinkimas verčia žmogų sąmoningai siekti dorovinio tobulėjimo. Žmogus pats yrasavo laimės kalvis.

Blogis nėra absoliuti priešybė gėriui. Tai tik laikinas netobulumas, kliūtis siekiant gėrio. Kai žmogus turįs ir gerų, ir blogų savybių, jame nuolatos vyksta vidinė teigiamų ir neigiamų pradų tarpusavio kova. Blogio pradą padeda įveikti sveikas ir sąmoningas protas.

Todėl žmogus privalo išsiugdyti keturias dorybes: saiką, dvasios stiprybę, išmintį, teisingumą.

  • Saiko pagrindas – sugebėjimas nuslopinti žemus polinkius;
  • Dvasios stiprybė – sugebėjimas įveikti pyktį ir susierzinimą;
  • Išmintis – sugebėjimas naudotis vidiniu intelektu;
  • Teisingumas priklauso nuo visų šių dorybių harmoningo suderinimo.”

Kasdienis saikingumas ir susilaikymas nuo perdėtų juslinių malonumų žadina mūsų sielas, padeda prisiminti savo paskirti Žemėje, imtis ją vykdyti. “Įsijungia” vidinė ugnis, karštis, kurie padeda mums veikti. Kryptingai, nuosekliai, aiškiai. Dingsta nuobodulys, apatija, tingumas ir vidinis sumišimas. Perdėti jusliniai malonumai pasireiškia persivalgymo, persitingėjimo, persimylėjimo, priklausomybių veidais.

IV. SVADHYAYA – savęs pažinimas, šventraščių studijavimas

Skirtinguose šaltiniuose prie šio principo labiau akcentuojams savęs pažinimas, o kitur šventraščių studijavimas. Bet kuriuo atveju, tai neatskiriamos dalys. Tik šventraščius studijuojantis žmogus gali suvokti Tiesą, t.y. tik suvokęs Tiesą, aš pajėgsiu visiškai suvokti save. Mes galime matyti ir stebėti savo mintis, emocijas, būsenas, bet dvasinis savęs kaip Dievo dalies suvokimas vyksta meditacijos, maldos metu ir nagrinėjant šventraščius. “Šventieji tekstai skaitomi ne protu, o intuicija, pajuntama vidinė ervė ir reikšmės „už žodžių“. Pamažu praktikuotojas pats tampa šiomis reikšmėmis, suliedamas savo sąmonę su iš Anapus (Param) ateinančiu Žinojimu. Sąmonę panardinama į Savasties prigimtį (Paramatman). Pradiniame etape tai tiesiog šventų knygų skaitymas ir bandymas suvokti pateikiamas prasmes.” R.G.

Joga Vashistha moko, kad viskas yra viena, absoliuti, nedaloma sąmonė. Mes esame tik vieni kitų atspindžiai. Kituose matome tik tai, ką turime patys. Galbūt todėl sakoma: “Kai Buda nušvito – visas pasaulis nušvito kartu su juo”. Vienos iš įtakingiausių Indijos filosofinių mokyklų – monistinė vedanta (advaita vedāṇta) šiame šventraštyje klausia „Kas tu esi?“ (Kas tvam asi) ir atsakymas „aš esu absoliutas“ (aham brahmāsmi), arba nedalioji, vienatinė būties priežastis, grynoji, transcendentinė sąmonė. Ir visas „Joga Vasišthos“ tekstas yra ne kas kita, kaip išsamus, iliustratyvus šio klausimo ir šio atsakymo pagrindimas, pateikiamas paprasta, visiems suprantama forma: per pokalbį siekiama atskleisti tikrąją žmogaus prigimtį ir gyvenimo paskirtį, pirmiausia parodant iliuzijas, kuriose mes, negebėdami atskirti tikrovės nuo regimybės, esame paskendę.

“Jeigu skaitote dvasinio turinio knygas, rinkitės tas, kurios susijusios su Savirealizacija. Tokių knygų kaip „Biblija“ ir „Bhagavad Gyta“ nepaskaitysi kaip romano. Perskaitykite pastraipą, apmąstykite jos prasmę ir medituokite šią tiesą. Tada pamėginkite taikyti ją gyvenime.” Jogananda Paramhansa

Žiūrint iš emocinio ir mentalinio lygmens, šventraščių studijavimas yra meditacijos forma. Juos skaitant reikalingas ypatingas susitelkimas ir kontempliacija, nes kiekviename sakinyje sudėta daug išminties ir reikšmės. Mes atsitraukiame nuo buities, nuo savo įprastų minčių, emocijų, būsenų. Pereiname į gilesnį ir prasmingesnį save. Susitinkame su savimi kitame lygmenyje.

V. Ishvara Pranidhana – Suvokimo arba atsidavimo Aukščiausiajam (Dievui) principas

Išvara Pranidchana reiškia “atsidavimą aukščiausiąjai esybei” arba “visišką atsidavimą aukščiausiąjai jėgai”. Kuo dažniau jūs galvojate apie Dievą, tuo daugiau Jis galvoja apie jus. Šis principas kalba apie vienovę su Dievu. Tikėjimas, kad yra kažkas daugiau už mus yra sudedamoji jogos dalis. Žmogus tikrai neatsidūrė šioje planetoje tam, kad skaniai pavalgytų, be saiko dirbtų ir daugintųsi. Mes visi turime aukštesnių tikslų. Tik vieni juos suvokia, o kiti jų dar negeba atpažinti.

Šis principas kalba apie tikrąjį tikėjimą mūsų viduje. Ne apsimetėlišką, kai per šventes ar eilinį sekmadienį priklaupiame bažnyčioje. Tai tikėjimas, kad Dievas mus lydi kiekvieną dieną, kiekviename žingsnyje. Begalinis pasitikėjimas juo, kai lindime kančioje, depresijoje ar kitokiame negatyvume. Nesvarbu, kokiai dvasinei krypčiai jūs priklausote ar kokią religiją pasirinkote, tai kasdienis nuoširdus tikėjimas ir pasitikėjimas Dievo sąmone, jo egzistencija ir buvimu su mumis.

Vedanta pataria visus veiksmus, ketinamus – išsakytus ir neišsakytus – daryti sau. Visų veiksmų rezultatus siūloma skirti Aukščiausiajam ar Viešpačiui. Taip mes neprisirišame prie rezultato, išvengiame egoizmo ir puikybės.

Pirmi du jogos principai (Yama ir Niyama) yra visos jogos praktikos fundamentas. Kai kur jie lyginami su dešimt Dievo įsakymų, kurių kiekvienas krikščionis raginamas laikytis. Turėdami stabilų ir išlavintą pamatą, galėsime tvirtai žengti aukštesniais jogos laipteliais. Šventieji atkakliai ragina visus žmones, o jogus ypatingai,  laikytis pirmųjų dviejų principų, nes asanų, pranajamos ir meditacijos metu mes įgauname daug vidinės energijos. Jei fundamentas nebus tvirtas, vidinė energija kaip uraganas pradės griauti viską aplinkui pasireišdama puikybės, kontrolės, egoizmo ir viršenybės pavidalais. Jei kasdien laikysimės pirmų dviejų principų, gautą energiją galėsime paskirstyti  į savęs pažinimą, suvokimą, gėrio puoselėjimą, tarnystę bei pagalbą žmonėms.

Facebook Comments

Sharing is carying :)
Joga| Meditacija | Stovyklos