Please assign a menu to the primary menu location under menu
GyvenimasStraipsniai

Leisti ATEITI, leisti IŠEITI. Akimirka ta pati. Jausmai radikalūs.

Sharing is carying :)

Sėdėjau prie upės ant suoliuko. Mąsčiau apie atsisveikinimą. Slogi nuotaika, nuleistos akys, nemalonus pojūtis krūtinėje, lyg skausmas, lyg liūdesys. Vėl pokyčiai gyvenime.

Uždariau vieną dalį savo studijos, kurią labai mylėjau ir tausojau, išeinu vasarą pailsėti nuo jogos užsiėmimų vedimo. Atsisveikinau su savo grupe. Pasidarė liūdna.

Galvoju keistas tas pasaulis… Kai kažkas ateina, mes taip džiaugiamės, laukiame. Nesvarbu, tai naujas projektas, vestuvės, vaiko gimimas, naujas darbas, atostogos. O kai baigiasi…. Patys žinote, kokie jausmai sekioja pabaigas….

Tada sėdžiu ir galvoju, kas per nesąmonė??? Kodėl reikia liūdėti dėl pabaigų? Kas taip pasakė, kas taip išmokino? Lyg pabaiga būtų kažkoks blogis. O gal pabaigos išvis niekada net nėra? O gal liūdėti NET NEREIKIA…?

Žodžių žaismas ir emocinis laikymas

Jei vietoj pabaigos dažniau pasirinktume naujus žodžius? Pasibaigė santykiai, atleido iš darbo, tenka uždaryti mylėtus projektus… O gal tai visai ne pabaiga, gal tai tik nauja atkarpa, nauja pradžia? Požiūrio klausimas. Galiu save sugniuždyti tokiais pasisakymais kaip “neištversiu, nežinau, ką daryti, kaip skausminga, liūdna, nežinau, kas manęs laukia….”

Arba galva aukštyn ir ką gi, pasiraitojame rankoves ir einame kurti nuostabaus rytojaus. Nauja pradžia, naujas langas, naujos durys atsidaro. O gal tiesiog… GYVENIMAS TĘSIASI!!! Kaip su nauja pradžia šokame į veiksmą, taip ir su “pabaiga” neriame į įvykių sūkurį ir maudomės tame malonume.

Dievas iš aukščiau mato daugiau nei mes būdami apačioje, todėl leiskime jam šiek tiek pasirūpinti mūsų keliu, kai nežinome, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Juk iš aukščiau vaizdas platesnis. Paprašykite, kad jis paimtų visą jūsų kančią ir skausmą. Vietoj jos įkomponuotų tai, ko jums labiausiai trūkta. Meilės, šilumos, ramybės, atsipalaidavimo? Visko paprašom, nuoširdžiai ir gražiai 🙂

Ir, apskritai, jei leidome kažkam ateiti į mūsų gyvenimą, leiskime ir išeiti. Juk niekas nežadėjo, kad darbas, santykiai, karjera, vaikai, giminės, draugai, pinigaiamžinai bus su mumis. Amžinas tik Dievas, o visa kita virsmas, evoliucija, bangavimas. Priimkite evoliucijos, sąmonėjimo procesą su meile ir pasitikėjimu. Pasidžiaukite, kad turite galimybę eiti į naujas patirtis. Nesijaudinkite, išėjusi vieta netrukus bus užpildyta 🙂

Pasilepinimo praktika

Tą vakarą dar leidau sau kokį 10-15 min. pasikankinti, mano ego troško kančios, pamaitinau jį šiek tiek. O toliau galvoju kančia ir aš kaip du nesuderinami pasauliai. Galvoju kaip čia pasilepinti, ką nuveikti, kad būtų gerą jau už kelių sekundžių? Ne ryt ar poryt. Čia ir dabar. Šios akimirkos malonumo ir džiaugsmo galia tegul ateina pas mane 🙂

Šitas klausimas mano mylimiausias: “Kaip save palepinti tuojau pat? Kaip save galėčiau pradžiuginti? :)”

O pasilepinau labai paprastai, nuėjau iki senamiesčio užsisakiau nuostabių salotų, išgėriau labai skanios kavos be kofeino. Kadangi vakaras buvo šiltas, galėjau sėdėti lauke ir mėgautis šiluma, skanauti, stebėti judėjimą ir šviesų žaismą. Sėdėjau ir galvojau, koks tobulas pasaulis, kam čia kankintis, jei galima džiaugtis? 🙂

Pabaigai….

Rūpinkitės savimi, nesileiskite į negatyvias emocijas. Tiesiog nepriimkite jų rimtai. Mes patys galvoje nusprendžiame, kiek rimtas vienas ar kitas įvykis. Kas galvoja, kad čia viskas paprasta, tiems ir tampa paprasta. Jei galvosime, kad čia viskas sudėtinga, ne taip lengvai galima atleisti ir paleisti – taip ir bus. Mes renkamės. Gyvenimas vienas (šioje inkarnacijoje), tad pasirinkite, kaip gyvensite 🙂

PABAIGOS NĖRA, TIESIOG YRA GYVENIMAS IR AŠ SU JUO.

|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||

Rebefingas Kaune. Meditacija Kaune. Rebefingo užsiėmimai Kaune. Sąmoningas kvėpavimas Kaune. Joga Kaune.

Facebook Comments

Sharing is carying :)
Meditacija| Dvasinis augimas | Stovyklos