Please assign a menu to the primary menu location under menu
GyvenimasStraipsniai

Kur dingsta DRĄSA GYVENTI ir kaip SUSIGRĄŽINTI ją į gyvenimą?

Sharing is carying :)

Noriu naujo darbo, naujų santykių, noriu naktį išeiti pasivaikščioti, plaukioti ežere, miegoti po atviru dangumi. Noriu keliauti, noriu sąmoningai valdyti savo gyvenimą, įgyvendinti visas kilusias idėjas, išgerti savo gyvenimo taurę iki dugno.

BET…. atrodo, kad kažkas vis kiša koją. Kažkas pagriebia už rankos, kai jau keliam koją virš drąsaus sprendimo, naujo noro įgyvendinimo, virš išėjimo iš slegiančio darbo. 

Kas mus sustabdo? Baimė. Baimė keistis, keisti, judėti, griauti tai, kas griauna mus pačius. Baimė – vienas galingiausių ginklų mūsų kelyje. Ji sukuria patogaus komforto iliuziją. Saugumo iliuziją. Gyvenimas mėgsta tą saugumą pamėtyti į šonus, kad atsimertume ir pamatytume, jog jo nėra. Baimė – devyngalvis slibinas, kuris gali pasirodyti įvairiais pavidalais: nepasitikėjimu savimi ar savo sprendimu, abejonėmis, noru užsitikrinti saugesnę ateitį.

Yra tik gyvenimas. Su drąsa arba be jos. Pasirenku aš, ne Tu.

Gyvybės ir sveikatos draudimo alegorijos

Turim daug nuostabių saugumo, t.y. baimės antonimo jungiklių, kuriuos priimame kaip tikrus. Apsidraudžiame gyvybę, mokame pinigus, o sveikatą švaistome naktiniuose bariuose, degtinės buteliuose ir cigarečių pakeliuose. Ar tikrai tiki, kad draudimas tave apsaugos? Viduje beprasmybės pojūtis, nerimas, skausmas, pavydas. O mes draudžiamės, perkame vitaminus, papildus, sportuojame… Ar tikrai tai mus apsaugos?

Manai, kad gyvybę tau išsaugos draudimas, jei tu pats jos nesaugai? Kokias investicijas į savo sveikatą padarome patys? Jei tą sumą, kurią išleidžiame draudimams, vitaminams, papildams ir dar visokiems sintetiniams niekams, paskirtume kasdienei mankštai, sveikai mitybai, kokybiškam poilsiui, mylimo darbo paieškai, seminarams apie santykių kokybės gerinimą? Kaip manai, ar tai būtų geresnė investicija eitį tavo paties ateitį? Ar finansinės garantijos suteikia garantiją santykiams? Garantiją mano sveikatai? Garantiją, kad draugai bus šalia, kai bus sunku?

Dažnai sergame vis tomis pačiomis ligomis, susižalojame tas pačias kūno vietas. Manai, tai atsitiktinumas? Nėra šiame pasaulyje atsitiktinumų. Viskas, kas vyksta, tai tik mūsų minčių ir emocijų padarinys. Nesvarbu, tai vyksta su tavo vidumi, santykiais ar fiziniu kūnu. Kiekviena liga, nelaimė yra mūsų pačių proto produktas.

Draudimą paėmiau tik kaip pavyzdį. Svarbiausia suprasti, kad ateitis priklauso nuo dabarties. Ar turi užtektinai drąsos ŠIANDIEN, DABAR prisiimti visą atsakomybę už save? Ne atiduoti save į kažkieno rankas, o pasiimti save į savo rankas. Čia yra drąsa, čia yra ėjimas per savo gyvenimą, o ne tuščias spoksojimas į kompiuterio ekraną.

Drąsa vienumoje arba kas patvirtins, kad ELGIUOSI TEISINGAI

Lauki,  kol kažkas pakvies kartu sportuoti? Dar ne laikas? Dar ne man? Nedrąsu vienam? O gyventi vienam su savo ligomis drąsu? Su pašlijusią sveikata drąsu? Su skaudančia nugara saugu? Trauk pats save už pakarpos. Kai jauti, kad bijai eiti – užsimerk ir eik. Tada atsimerk. Pamatysi aplink save krūvą drąsuolių, tokių kaip tu. Jie visi eina. Dažnai po vieną, bet laiku bėgant jie drauge. Jie tampa drąsa būryje – galinga jėga.

Dažnai, kai pribręstame sprendimams, kartais rimties, kartais labai eiliniams, mums reikia palaikymo. Klausiame draugų, kolegų, tėvų, mylimųjų. Patarimai gerai. Tik atkreipkime dėmesį iš kokio žmogaus prašome patarimo. Ar tas žmogus nuoširdus, atviras, ar pats drąsiai valdo savo gyvenimą ar gyvena kaip “Coach potato“, o patarti labai drąsus.

Mano brangi draugė Raminta vienos stovyklos metu davė labai gerą patarimą dėl pasitarimo: “Atsisėskite, ramiai pakvėpuokite, dėmesį nukreipkite į krūtinės centrą, čia porą minučių ramiai pabūkite ir tuomet užduokite klausimą pačiam kompetitingiausiam žmogui pasaulyje – SAU PAČIAM – ir SULAUKSITE ATSAKYMO”. Kartais atsakymas ateina ne tą pačią minutę, bet jis ateis. Galbūt netikėčiausiu pavidalu ir netikėčiausiu laiku.

Niekas kitas taip nežino visų subtilių mano gyvenimo niuansų, kaip žinau aš. Todėl atsakymas iš vidaus ateis pats teisingiausias. Pasitikėk savo atsakymu, neišduok jo. Jei išdavinėjam save, išgirstus atsakymus, širdis nustos kalbėtis su mumis. Ar tu norėtum toliau bendrauti su žmogumi, kuris tave nuolat išduoda? Širdis – jautri būtis. Klausykime jos ir veikime pagal ją.

Santykiai: tikėjimas kasdieniu kitu

Kaip dažnai tenka girdėti, kad merginos nori santuokos ar bent sužadėtuvių, kad jaustųsi saugiai. Lyg žiedas ar antspaudas būtų kalėjimas, kuriame bus įkalintas mūsų mylimasis, o mes galėsime atsipalaiduoti, kaip sargai už vartų. Kodėl vieni žmonės po 10-15 metų išgyvena poroje ir net nesuka galvos dėl įteisinimo, o kiti vos po kelių mėnesių pradeda sprausti kitą žmogų į savo saugumo ribas?

Nes patys nesijaučiame tvirtai. Dažniausiai mes patys netikime tais santykiais, jei reikalaujame besąlyginio tikėjimo iš kito. Bijome pripažinti sau savo vidines baimes, pamatyti savo demonus ir drakonus, kurie plėšo mūsų vidų.

Pirmiausia, drąsiai patikėk kitu žmogumi. Ar tikrai gali besąlygiškai pasitikėti ir priimti? Priimti net tada, kai išduoda, nuvilia ar apgauna. Dvasiniuose raštuose sakoma, kad mes kiekvieną dieną pabundame visiškai kitokie. Mes nuolat atsinaujiname. Tad, ar išdrįsi patikėti kito žmogaus atsinaujinimu. Kiekvieną dieną. Ar turėsi drąsos vėl ir vėl patikėti? Ar turėsi drąsos išeiti, kai pamatysi, kad kito žmogaus netikėjimas griauna tavo tikėjimą?

Kai santykiai pasibaigia, bijome sau pripažinti, kad laikas atsisveikinti. Laikas duoti kelią vienas kitam ir nebestabdyti evoliucijos. Pristingame drąsos. Pasiduodame baimei. Bedugnės baimei. Nors niekas nežino, kas laukia dugne, o gal jo net nėra. Kaip reikės išgyventi, atsistoti, atlaikyti aplinkos krūvį. Bet mes galime tai pakelti. Sakoma, kad Dievas duoda žmogui tiek, kiek šis gali pakelti. Ko žmogus nepakels, tą Dievas padės pakelti.

Ar mano širdis ir gyvenimas spindi nuo santykių? Jei ne, ką padariau, kad santykiai būtų laimingi? Jei padariau viską, ką galėjau, bet vis vien blogai juose jaučiuosi, tai ko aš laukiu? Ko? Stebuklo? Prašviesėjimo? Ar drąsos priimti nepatogų, gal net labai nepatogų sprendimą? Nepatogų protui ir labai reikalingą širdžiai.

Bijau, kad įskaudinsiu kitą, bet ar neskaudinu labiau savęs? Kančia ir meilė neina kartu. Yra viena arba kita. Jei jaučiame savo gyvenime meilės pergalę, drąsiai ir visa širdimi neriame į ją, atsiduodame jai, kapituliuojame joje. Jei kančia nugalėjo, drąsiai neriame iš jos, iš slegiančių santykių. Juk bus tik geriau. Negali būti blogiau, nes dabar yra blogiau nei blogai. Gyvenimas santykiuose be meilės – skaudžiausias ir giliausias dugnas, prievarta prieš save ir kitą. Dviejų sielų sustojimas gilioje beprasmybėje.

Drąsiai nerk iš ten. Jei reikia vėl užsimerk, ištark žodžius, kuriuos turi sau pasakyti tuo metu ir pasitikėk SAVIMI, pasitikėk GYVENIMU, pasitikėk DIEVU, nes viskas vyksta tik dėl tavo gerovės ir augimo.

Mes atkeliavome į Žemę, kad evolicionuotume, augtume, žydėtume. O ne kentėtume. Augintume gėrį kituose ir savyje. Ar jis jau auga manyje?

Gyvenimo OPERACIJA: kas čia ne taip… o kas taip….

Kai pasijaučiu, kad nebesu laiminga gyvenime, pakylu virš jo. Tiesiog mintyse vizualizuoju, kaip pasikeliu virš savo gyvenimo, pamatau platų vaizdą ir pasižiūriu, kuri vieta man nepatinka. Kodėl gerai pakilti? Nes tuomet pamatome viską aiškiau. Kartais atrodo, kad visas mano gyvenimas blogas, o pasižiūri iš aukščiau, pamatai tą menką sukrypusią detalę ir pasijuoki iš jos. Pasirodo, kad tereikia pailsėti, pamiegoti, išsigydyti kažkokią nuoskaudą, atleisti, paleisti, nusišypsoti, o daugiau viskas nuostabu.

Labai retais atvejais viskas būna blogai. Kai sakote, kad viskas blogai, pabūkite chirurgais. Išoperuokite žodį VISKAS. Kas į jį telpa? Darbas, karjera, santykiai (su draugais, tėvais, kolegomis, mylimu žmogumi), socialinė veikla, pinigai. Juk vis vien kažkas tikrai yra gerai 🙂 Na, o su tuo kas negerai, pagalvokite, ką galite nuveikti. Juk tikrai yra išeitis, ji visada yra. Kartais išeitis gali būti – nieko nedaryti/ palaukti/ išlaukti/ nurimti ir pastebėti. O kartais – racionalūs ir labai aiškūs žingsniai.

Aš dažnai pasidėlioju planą užstrigusioms gyvenimo vietoms. Pamatau, kas ne taip, pasirašau, kaip galėčiau šias vietas pakeisti išspręsti, kokie žmonės man galėtų padėti, kokia informacija man padėtų. Ir tada imuosi veikti.

Veikimas nėra labai patogi sritis. Bet veikdami mes augame. Ypatingai augame, kai turime perlipti savo komforto zonos ribas. Juk komfortas viena iš nuostabiausių saugumo iliuzijų. Bijai skristi, sėsk į lėktuvą ir stebėk, kas nutiks. Nusileidai sėkmingai – tai, ko bijai? Bijai miegoti lauke, eik į kiemą su miegmaišiu. Bijai šalto vandens – šok į ledinį ežerą. Ir stebėk, ar kas nors nutiko? Greičiausiai, kad nieko ypatingo, tik tavo baimių laukas sumažėjo.

Tam, kad įgautume drąsos, teks pradėti veikti. Tik mūsų pačių protas mus apriboja. Mes patys uždedame sau ribas, ko bijoti, o ko ne, kuo pasitikėti, o kuo ne. Jei sau mintyse tas ribas nutryntumėte? Juk žmonės, kurie keliauja ekstremaliausiomis kalnų trasomis, laksto milžinišku greičiu, neria į santykius, kuriuose kelis kartus buvo išduoti, tiesiog trina ribas.

 

Pamatyk save drąsu, ypatingai tose situacijose, kur jautiesi nedrąsiai ir eik jas įgyvendinti realybėje. Čia tavo gyvenimas. Ne mano, ne kito. Tik TAVO. Ar jautiesi jame pakankamai drąsus? Ar drąsiai dirbi mylimą darbą? Ar drąsiai sukūrei savo svajonių santykius? Jei ne, ko lauki? Kol kažkas kitas nugyvens tavo gyvenimą ir išgers tavo malonumų taurę? Padaryk tai pats 🙂

Facebook Comments

Sharing is carying :)
Meditacija| Dvasinis augimas | Stovyklos