Please assign a menu to the primary menu location under menu
GyvenimasMeditacijaStraipsniai

Atleidimas. Nenorėdami atleisti, mes KENKIAME SAU, o ne skriaudėjui + Atleidimo MEDITACIJA

Sharing is carying :)

Kuomet jaučiamės įskaudinti, išduoti, nuvertinti, nepasitikime savimi ir aplinkiniais. Nuskriaudęs žmogus tampa blogio įsikūnijimu, kurį norėtume nubausti, priversdami patirti tokius pat sunkius išgyvenimus. Toks užgniaužtas skausmas yra tikri nuodai mūsų protui, širdžiai ir santykiams.

Neigiamų emocijų ir pykčio energija yra labai pagavi ir gali mus įsukti lyg narkotikas, kartas muo karto pamaitinantis mus adrenalinu. Įprantame prie šios būsenos, o protas reikalauja vis aštresnių emocijų, vis skaudesnio išgyvenimo. Negatyvui paaukojame savo nuotaiką, meilę, šilumą bei kūrybinę, pirminę energiją.

Turime įsisavinti, kad pyktis ir nuoskaudos yra tik laikinos gynybos priemonės, kurias panaudoję, turime padėti jas į šalį ir eiti į taiką. Taiką su savimi, žmonėmis ir aplinka.

Ar jau kilo noras atleisti?

Atleidimui visų pirma reikalingas NORĖJIMAS atleisti. Kartais to nenorime, kadangi jaučiamės pernelyg įskaudinti, užgauti, nuvertinti, įžeisti… Arba dėl to, kad įskaudinęs asmuo buvo pernelyg žiaurus, neparodė, kad gailisi.

Atleidimas ir mokymąsis atleisti yra kelias, procesas. Nekaltinkite savęs, jei nepavyksta atleisto iš pirmo karto ar vieną kitą kartą pameditavus. Kuo ilgiau nešiojamės nuoskaudą, tuo ilgiau gali užtrukti ir atleidimo procesas. Pradžioje leiskite sau įžengti į kelią, atsistokite jo pradžioje. Prisipažinkite sau, kad jau atėjo metas atleisti ir aš esu pasirengęs pradėti žengti žingsnius. Jėzus sakė: „Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.“

Pradėkite prašyti atleidimo kito žmogaus, pradėkite prašyti atleidimo savęs paties, pradėkite prašyti atleidimo visų, kuriuos įkaudinote. Gal iš pirmo, antr ar trečio karto durys neatsidarys, bet ateis diena, kai pajausite, kad viduje įsivyravo ramybė – durys atsidarė. Durys į pusiausvyrą ir išsilaisvinimą. Nemalonus prisiminimas liks jūsų atmintyje, bet nebeliks reakcijos. Lyg pasižiūrėjus į baltą popieriaus lapą.

Atleidę nebesinešiosite skausmo ir sunkumo savyje. Aiškiai suvoksite, kad situacija galbūt tikrai buvo netinkama, neteisinga, nepagirtina, bet akmenys iš vidaus bus išrinkti… Sunkumas ištrauktas… Skausmas paleistas…

Nenoras atleisti

Ne visada norisi atleisti. Už ką? Kodėl? Nenusipelnė! Bet giliai širdyje žinote, kad ateis tas laikas, kai reikės nusipurtyti nuoskaudas, net jei tai bus mirties patalas, turėsite tai padaryti, tad nedelskite, atlaisvinkite vietos širdyje geriems dalykams.

Išsivaduosime iš nuolatinio burbėjimo, cinizmo, putojimo, lėkščių svaidymo. Įgausime galią pasirinkti reakciją. Užpildysite tą baltą lapą tokia emocija, kokią patys pasirinksite.

„4 atleidimo etapai:

1. ATSIRIBOTI

Pasiryžus atleisti, paprastai verta kuriam laikui atsiriboti, t.y. atitolti, laikinai nebegalvoti apie mus įskaudinusį žmogų arba įvykį. Tai nereiškia, kad metame nebaigtą darbą, – tiesiog kuriam laikui išeiname atostogų. <….> Nustumkite šalin skaudžią situaciją, prisiminimus ar problemą tiek sykių, kiek jums reikės. Padaryti pertraukėlę – vadinasi, trumpam pamiršti skaudulį ir vėl imtis to, kas mums teikia jėgų.

2. SUSITVARDYTI

Antras etapas – pamėginti susitvardyt, ypač susilaikyti nebaudus: net negalvoti apie tai ir nieko ta linkme nedaryti. Šitaip valdytis – nepaprastai naudinga, nes toks elgesys padeda sutelkti problemą, užuot leidus jai išsisklaidyti į visas puses. Susitvardykite piktai nešaukę, neburbėję, nedemonstruojant savo priešiškumo ir apmaudo. Susitvardyti – vadinasi, ugdyti didžiadvasiškumą atveriant kelią didžiajai gailestingajai prigimčiai įsiterpti į tai, kas anksčiau mums keldavo visiškai kitokias emocijas: pradedant nedideliu irzuliu ir baigiant įsiūčio priepuoliais.

Ne visada norisi atleisti. Už ką? Kodėl? Nenusipelnė! Bet giliai širdyje žinote, kad ateis tas laikas, kai reikės nusipurtyti nuoskaudas, net jei tai bus mirties patalas, turėsite tai padaryti, tad nedelskite.

3. PAMIRŠTI

Pamiršti – vadinasi, išbraukti ką iš atminties, liautis išgyventi dėl tam tikrų dalykų; kitaip tariant, paleisti, nebesilaikyti įsikibus į ką nors – ypač prisiminimus. Pamiršti tai anaiptol nereiškia numarinti smegenis. Sąmoningas pamiršimas reiškia, kad turime atsikratyti tam tikro įvykio: nuvaryti jį nuo scenos, kad nebešmėžuotų priekiniame plane, o geriausių atveju liktų tūnoti kur nors užkulisuose.

4. ATLEISTI

„Galutinis“ atleidimas tikrai nereiškia pasidavimo. Tai sąmoningas sprendimas nebesinešioti savyje priešiškumo, kuris apima dovanojimą už skolą ir atsisakymą siekti keršto. Tik jūs patys sprendžiate, kada atleisti ir kokiomis apeigomis pažeklinti šį įvykį. Galima atleisti tam kartui, atleisti kuriam laikui, atleisti iki kito karto, atleisti, bet nepalikti daugiau galimybių: įspėti, kad jei bus prasikalsta dar sykį, vadovausitės visai kitomis žaidimo taisyklėmis. Galite dovanoti tik dalį, visą ar pusę skriaudos. O galite atleisti visiems laikams ir už viską. Jums spręsti.

O kaip sužinoti, ar atleisti pavyko? Pagalvoju apie tą nemalonią situaciją, jaučiate veikiau apgailestavimą nei pyktį, ir veikau gailitės kaltininko, o ne nirštate ant jo. Jūs lyg ir nieko nebeturite pasakyti ta proga. Jūs nieko nebelaukiate. Nieko nebenorite. Jums prie kojos nebepririšta virvė, besidriekianti kažkur atgalios.“ Clarissa Pinkola Estes.

ATLEIDIMO MEDITACIJA

Ši meditacijos praktika atėjusi iš Ho‘ponopono metodo. Tai Havajiečių metodas. Jis padeda apvalyti pasąmonę, o kaip tik ten ir slypi visos kliūtys. Jis padeda sutirpdyti paslėptas programas, neleidžiančias jums išpildyti savo troškimų, ar tai būtų gera sveikata, turtas, laimė, ar kas kita. Viskas vyksta mumyse.

Metodo esmė labai paprasta, t.y. keli paprasti žodžiai:

Atsiprašau.

Atleisk man.

Ačiū tau.

Aš tave myliu.

Tariant tokius žodžius kaip myliu, atsiprašau, atleisk, prašau, ačiū kūnas natūraliai išskiria endorfinus, kurie malšina skausmą ir emocijas. Ši „mantra“ dar vadinama emocijų trintuku.

Jeigu kartosi šį ketureilį, pamatysi, kaip emocinė būsena po truputį keičiasi. Tu tapsi labiau mylinčiu ir atsipalaidavusiu, taip pat nukris priešiškumas situacijai ir neteksi nemalonių emocijų.

Meditacijos atlikimas: mintyse vizualizuojame asmenį ar kelis asmenis, kuriems norime atleisti ir tuomet kartojame žodžius „Atsiprašau. Atleisk man. Ačiū tau. Aš tave myliu.“ Kartojame 108 kartus.

Meditcija reikėtų daryti bent 21 dieną iš eilės, be pertraukų.

Facebook Comments

Sharing is carying :)
Indrė Marija | Joga | Meditacija | Rebefingas | Saviugda