Please assign a menu to the primary menu location under menu
ĮkvėpimasJogaStraipsniai

Apie jogus, kurie nežinojo, kad jie jogai

Sharing is carying :)

Einantys jogos, dvasiniu ar kažkokiu kitokiu sąmoningumo keliu žmonės dažnai pradeda galvoti, kad jų kelias teisingiausias, vedantis į greičiausia sąmoningumo oazę. Mėgstama pamiršti, kad kasdienės dvasinės praktikos, meditacija, asanos ar kažkokios kitos veiklos yra tik desertas. Pagrindinis patiekalas slepiasi dienos bėgyje. Noriu papasakoti apie vieną žmogų, o gal du.

“Bendravimas – tai tėkmė, judėjimas, procesas. Sutinkate žmogų, mylite, nes jūsų širdis kupina meilės, kurią galite dovanoti – ir kuo daugiau dovanojate, tuo daugiau turite. Esate jau suvokę tą keistąją meilės aritmetiką: kuo daugiau atiduodi, tuo daugiau turi… Osho”

Neseniai sutikau tokią merginą. Labai nuostabus, šiltas ir be galo nuoširdus žmogus. Ji niekada nelankė jogos, nemeditavo, nėra dariusi jokių dvasinių praktikų, askezių, badavimų ir visų kitų “dvasinių” įmantrybių.

Bet beklausydama jos supratau, kad ji dar dvasingesnė, sąmoningesnė ir labiau atsidavusi gyvenimui nei žmonės, kurie nuolat ieško Dievo aplinkoje, savyje, vienuolynuose, ašramuose ar miškuose. Ji turėjo savyje tai, kuo tik nedaugelis gali pasigirti.

Nuoširdumas ir meilė žmonėms. Nuoširdi meilė. Nesuvaidinta ar apsimestinė, bet labai paprasta, geranoriška ir rūpestinga.

Kai nesuvoki, kad tu darai karmą jogą

Ji pasakojo apie tai, kaip lankosi senelių namuose, nes jai patinka pabendrauti su vyresniais žmonėmis (Karma joga). Kartas nuo karto nusiveda ten savo šuniuką, nes jis patinka tiems žmonėms, o jai patinka dalintis.

Jogoje tokie veiksmai apibrėžiami kaip karma joga. Tarnystės joga. Mes, kaip uolūs ir pareigingi jogai, apmąstome, kur čia reikėtų atlikti karmą jogą, kad gautume pliusų į savo tarnystės daržą. Tas gerai. Jau geriau apmąstyti ir veikti, nei išvis jos nedaryti. Bet… kas mane sužavėjo su šia mergina, tai, kad ji tai darė absoliučiai nuoširdžiai ir paprastai. Su meile, su juoku ir su gerumu. Iš savęs, ne iš knygų. Iš tikėjimo žmonėmis, o ne iš pliusų rinkimų.

Dar neseniai viena draugė pasakojo apie savo vaikiną. Ji jogė, jis ne. Rimtas klausimas, rimta bėda. Aišku, juokauju 🙂 Jokia čia ne bėda, čia – gyvenimas 🙂 Ji pasakojo, kaip jos vaikinas nuoširdžiai padeda žmonėms ir kaip ji iš jo mokosi nuoširdumo ir gerumo.

Atrodo, kai eini jogos keliu, turėtų tie dalykai būti mums natūralūs ir savaime suprantami, bet kai pamatai tikrą labai paprastą nuoširdumą ir gerumą, suvoki, kad tau dar yra erdvės augti, kad tokį tikrumą augintum savyje iš vidaus, o ne iš knygų.

Laisvės impulsai

Dorai ir tvarkingai einantis jogos keliu žmogus žino, kad eina į laisvę. Laisvės principas svarbus. Visi nori būti laisvi. Kalbam taip net nesuvokdami, kas man yra laisvė. Net neįsivardiname savo laisvės apibrėžimo galvoje, o ką jau kalbėti apie popieriaus lapą. Kas man yra  laisvė? Kelionės? Mylimas darbas? Geri santykiai?

Grįžkime prie merginos. Jaučiu, kad ji apie laisvės principą net nebuvo girdėjusi. Būtent iš tos dvasinės pusės. O jos laisvumas buvo prikaustantis.

Pirmiausia, ji dar mokosi. Specialybės, kuri jai labai patinka. Besiklausant jos užsimanai mokintis kineziterapijos, nes ji pasakoja su tokiu atsidavimu ir užsidegimu, kad net pats absoliučiai į tai pasineri ir pradedi kvėpuoti tuom, kuo ji kvėpuoja. Įsivaizduojate žmogų kaifuojantį nuo savo mokslų ir būsimo darbo? Štai čia ir prasideda laisvė. Savo darbą ir veiklą mylintis žmogus bus reikalingas visur, kad ir kur jis atsidurs, kad ir kuriame pasaulio kampelyje jis beatsiras. Jūsų meilės objektas apsigyvena jūmyse – tampate juo, nešate ir spinduliuojate jį. Tai saldi nepriklausomybė saldi laisvė.

Antra, joje tiek daug priėmimo ir atvirumo. Ne šiaip atvirumo, kad pasakoju apie savo asmeninį gyvenimą viską ir visiems kas pasisuko ant liežuvio galo. Kalbu apie atvirumą žmonėms ir jų priėmimą. Visų vienodai. Nesvarbu tu sveikas ar ne, aklas ar visą regintis, vaikštai ar neturi galimybės vaikščioti. Ar sugebėtumėt nuoširdžiai vienodai visus priimti? Atsakytumėte  – TAIP! Pamėginkite realiai įsivaizduoti tokią situaciją: atsidūriate šventėje, kur yra aklų žmonių, kur kažkas vaikščioti neturi galimybės ir sėdi ratukuose. Ar sugebėtumėte su visais vienodai bendrauti? Ar sugebėtumėte prie kiekvieno prieiti, prajuokinti, parodyti, kur tortas lėkštėje?

Ji tai sugeba ir labai puikiai. Nesvarbu, koks dabar tavo kūnas, svarbu buvimas kartu. Su visais vienodai, su visais atvirai ir paprastai.

Neseniai teko kalbėtis su viena moterimi. Ji vyresnė. Paklausiau, koks jūsų darbas. Tyla… vos kelias akimirkas….Atsakymas…Konsultavimas….Žmonių…

Dažnai mes taip saugom savo erdvę, informaciją apie save, kad užsidarom į kokoną. Gyvename saugumo iliuzijoje. Vienu metu viešindami savo gyvenimą socialiniuose tinkluose, kitu – bijodami žodį apie save pratarti. Darbas su žmonėmis puikiai moko atvirumo. Tu uždaras, jie uždari. Tu atviras, tokie ir žmonės aplink tave. Pagalvok, kokių žmonių nori aplink save. Tada, pirmiausia, pats tapk tokiu.

Mes labiau linkę bendrauti su atvirais žmonėmis. Kurie su savo džiaugsmais, skausmais, nuopoliais ir pakilimais. Tik priėmęs save visokį: krentantį, kylantį, su baimėmis, abejonėmis, nuoskaudomis ar džiaugsmu, atvirai priimsi kitą. Neteisdamas ir nežeisdamas.

Reikalavimai kitiems vietoj reikalavimu sau

Kaip dažnai mes keliame reikalavimus savo artimiems žmonėms. Būk toks, būk anoks, daryk vieną ar kitą. Ypatingai, jei atrandame sritį, kuri mums padeda įgauti daugiau sąmoningumo, ramybės ar pusiausvyros, bandome ją “įsūdyti” namiškiams, antroms pusėms, draugams.

Taip “besūdydami” kitus galime ir nepamatyti, kad tie žmonės jau nuėję daug didesnį sąmoningumo ir tikėjimo kelią už mus pačius. Reikalaukime iš savęs. Daugiau gerumo, daugiau pasitikėjimo kitais. Daugiau meilės.

Ši mergina moko duoti, ne reikalauti. Su meile, su kantrybe ir tikėjimu.

Dienos pabaigoje apmąstykime, kur šiandien pritrūkome meilės? Kur galėjome jos įdėti daugiau? Be kaltinimo, be savęs engimo. Pirmiausia su meile sau pačiam ir tada kitam.

Būkite geri, jei tai įmanoma. O tai įmanoma visada. (Dalai Lama XIV)

Ačiū, Viltei už buvimą savimi. Tai viena iš didesnių mano pamokų. Kaip meilė ir nuoširdumas gali versti kalnus kitų žmonių širdyse. Ne knygos, ne maldos, ne meditacija. Tai kas slypi už jų. Praktikos reikalingos, bet dar labiau reikalingas gerumas ir paprastumu spinduliuojanti širdis.

Dažnai žmonės galvoja, kad jogas yra tik tas, kuris lanko jogos užsiėmimus. Ne. Joga prasideda širdyje. Jogos sistemoje yra pagrindiniai 8 pricipai ir dar daug smulkesnių. Asanos (jogos pratimai) tik maža dalis. Didysis jogo darbas vyksta viduje, dirbant su savo mintimis, emocijomis, jausmai ir išorėje, mokantis santykių, bendrystės ir meilės pamokas. Čia yra žymiai sunkiau nei stoti ant kilimėlio ir lankstytis. Žmonės kopia į kalnus, bėga maratonus, jogai daro sudėtingas pozas, bet joga iš tirųjų ne apie fizinio kūno galimybes. Jogos sistema moko meilės – pirmiausia sau – tada kitiems. Sąmoningos, labai nuoširdžios, tikros ir jokiu būdu ne egoistinės ar reikalaujančios. Jei mokotės tokios meilės – jūs jau esate jogas 🙂

Namaste, Jogai 🙂

Indrė MoonWild

Facebook Comments

Sharing is carying :)

1 Komentaras

Rašyti komentarą

Meditacija| Dvasinis augimas | Stovyklos